Kai stalo žaidimų parodoje Esene pamačiau žaidimą ROBIN HOOD AND THE MERRY MEN, nudžiugau, nes ši tema man labai patinka. Dar vaikystėje žiūrėjau filmus apie šį charizmatiškąjį herojų, o skaitydama knygą įsivaizdavau, kad pati dalyvauju veiksme. Jau skaitant taisykles buvo aišku, kad tema į žaidimą skverbte skverbiasi. Robin Hudas, mergelė Marion, Notingemo šerifas, karalius Džonas, šaudymo turnyrai, mokesčių vežimų pasalos, nelaimėlių išlaisvinimo misijos, spąstai ir barikados – sunku net įsivaizduoti, kokį robinhudišką aspektą žaidimo kūrėjai praleido. Suintrigavo? Skaitykite ir sužinokite apie žaidimą daugiau!


Apie žaidimą

Nors žaidimo tema smagi ir linksma, kelianti nemažą nostalgiją vienam mylimiausių vaikystės herojų, pats žaidimas gana sudėtingas. Board Game Geek bendruomenė nurodo 3.37 sudėtingumo lygį (palygininimui – daugeliui žinomas Ticket to Ride: Europe sveria 1.95). Jau skaitydama taisykles supratau, kur klimpstu – du raundo etapai, begalės skirtingų pasirinkimų kiekviename jų bei gana riboti resursai reiškė, kad teks nuolatos sukti galvą, kaip naudingiausiai juos išnaudoti.

ROBIN HOOD AND THE MERRY MEN gali žaisti iki 5 žaidėjų, mat jis turi net tris versijas. Pirmiausia – tai pusiau bendradarbiavimo žaidimas (semi-coop), kurio metu jums teks rungtis su kitais žaidėjais dėl prestižo ir pergalės taškų, bet tuo pačiu reikės kartu bendradarbiaujant suvaldyti žaidime vykstančius procesus, nes to nepadarius visi tiesiog pralaimėsite. Kita žaidimo versija – pilnai bendradarbiavimo žaidimas, na o taip pat jį galima žaisti ir vienam, mat leidėjai parengė ir specialią solo versiją.

Kuri versija labiausiai patinka man? Labai sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes tai priklausys nuo įvairių aspektų. Visos šios versijos puikios, jei prie stalo susirinks tinkami žaidėjai. Pusiau bendradarbiavimo versija yra žavinga, tačiau jos nerekomenduočiau žaisti su ypač konkurencingais žaidėjais. Bus atvejų, kai reikės aukoti taškus garantuojančius veiksmus tam, kad nepralaimėtumėte, o tokiems žaidėjams tai dažniausiai padaryti labai sunku. Viskas baigsis tuo, kad kažkas liks nusiminęs, o juk žaidžiant turi būti smagu visiems!


Žaidimo komponentai

Žavingi! Vos pravėrus dėžės dangtį, žarsčiau kauliukus, medinius žmogeliukus – Robin Hudo herojus, Linksmuosius vyrukus (beje, tarp jų ne tik vyrukai, bet ir linksmosios moterytės), blogiečius ir jų sargybinius. Kiekviena detalė apgalvota iki smulkmenų, komponentų kokybė nepriekaištinga, o jų tiek daug, jog sudėti atgal į dėžę ir užvožti dangtį – nemenkas iššūkis.

Žaidimą iliustravo sparčiai išpopuliarėjęs autorius Mihajlo Dimitrievski, kurio žaidimų iliustracijų bagažas pastaraisiais metais išaugo grandioziškai. Jo stilių atpažinsime Raiders of the Norths Sea serijos žaidimuose, Architects of the West Kingdom, Cavern Tavern, Rise to Nobility, Villages of Valeria ir daug kitų žaidimų.

M. Dimitrievski žavi savitu stiliumi, dinamika ir humoru, kurio netrūksta visuose iliustruotuose elementuose – herojų ir Linksmųjų pagalbininkų kortelėse, nuožmių priešininkų veiksmų kortose.

Nors žaidimo lentoje gausybė informacijos, gana nesudėtinga ją perprasti ir susigaudyti. Greitai tampa aišku, kas yra kas, ir žaidimo eigoje lengva pasirinkti veiksmus, nes paaiškinamieji simboliai primena, kur ką rasite, kiek kas kainuoja ir panašiai. Kita vertus, turiu pripažinti, jog pirmosios partijos metu, teks paplušėti mokantis žaisti, o taisyklių knyga tuo metu bus jūsų geriausias draugas.


Žaidimo eiga

Žaidimą sudaro penki raundai, kiekvieną jų – dvi fazės. Pirmiausia, kaip ir pridera Robino Hudo pagalbininkai keliauja į įvairias gyvenvietės įstaigas rinkti resursų (ginklų, įrankių, medienos, vyno, metalo), spęsti spąstų šerifo sargybiniams, blokuoti kelius, kuriais rieda mokesčių rinkliavos vežimaičiai, ar tiesiog leistis į karaliaus Ričardo karo žygius.

Linksmoji Robin Hudo šutvė resursų eiti gali kaip ir visi normalūs, net ir ne tokie linksmi žmonės. Tai ne taip rizikinga, nes kas gi gali įtarti ką nors blogo, jei iš bažnyčios grįžti su butelaičiu vyno? Tačiau norėdami vienu ėjimu prisigrobti daugiau gėrio, jie gali tūpti į slėptuves ir ten prasimanyti šį tą geresnio. Kiekvienas papildomas vyno butelis ar slėptuvėje prasimanytas ginklas reiškia riziką, jog jūsų “šakar makar” pastebės šerifo sargybiniai. Ir jei jie užklups jūsų vargšą padėjėją slėptuvėje, jis keliaus tiesiai į kalėjimą, kur jau nebus taip linksma.

Tik nereikia panikuoti, juk savo ėjimo kantriai laukia ir patys herojai, kurie gali narsiai pulti gelbėti vargšelių savo ar net kitų žaidėjų padėjėjų. Tiesą pasakius, išvaduoti kito žaidėjo Linksmuolį yra linksmiau nei savąjį, nes už jį gausite pergalės tašką. Kita vertus, palikę saviškį pūti kalėjime, žaidimo pabaigoje būsite nubausti – neteksite pergalės taškų.

Bet apie viską iš eilės. Taigi, pasibaigus Linksmųjų vyrukų (ir moteriškių!) ėjimui, vyksta antrasis raundo etapas. Iš pradžių traukiama blogoji korta, kuri nurodo, kas vyksta šerifo padangėje. Juk kol jūsų šutvė renka ginklus ir spendžia spąstus, sargybiniai nemiega. Korta nurodo (dažniausiai tris) veiksmus, kuriuos atlieka blogiečiai.

Kas gali įvykti?

Pajuda vienas iš keturių mokesčių rinkėjų vežimų. Jei jis pakeliui nesutinka barikados, be problemų nudarda į pilį. Jei visgi barikada jo kelyje pasitaiko, jis sustoja ties barikada. Kuo daugiau vežimaičių pasiekia pilį, tuo daugiau pinigų nuo kelio surenkama. Na, o jei kelias lieka be skatiko, jūs visi pralaimėjote. Taigi, blokuoti kelius – reikalas rimtas.

Šerifas atvyksta į gyvenvietę, o kartu su šerifu vaikšto du sargybiniai. Jei sargybiniai užklumpa jūsų Linksmuosius pagalbininkus slėptuvėse, jiems teks keliauti į kalėjimą. Tačiau jei sargybinis pataikė į jūsų paspęstus spąstus, jis keliauja pas jus. Nelaimėlį galėsite iškeisti į tam tikras gėrybes arba žaidimo pabaigoje pelnyti tašką.

Princas Džonas keliauja ir vykdamas tam tikru keliu nuo jo pasiima pinigėlį.

Gajus Gisbornas keliauja ir keliaudamas griauna barikadas.

Jūsų herojaus eilė – galite atlikti du pasirinktus veiksmus: surengti mokesčių vežimaičio pasalą, kovoti su sargybiniais, išlaisvinti kalinius, sudalyvauti šaulių varžybose, aukoti pinigų kaimiečiams. Kovojant su sargybiniais, jums teks mesti atitinkamus ginklų kauliukus ir pasisekus, išvaikyti juos iš strateginių miestelio vietų. Jei su sargybiniais nekovosite ir jiems atėjus nebeliks vietos, gali tekti pralaimėti žaidimą!


Trumpai ir aiškiai

Štai toks nelengvas tas Robino Hudo, o ypač jo Linksmuolių pasekėjų egzistavimas. Tikiuosi, įspūdį apie žaidimą pavyko susidaryti, o aš apibendrinsiu trumpai ir drūtai tiems, kas skaityti nemėgsta ar neturi laiko:

Žaidimą ROBIN HOOD AND THE MERRY MEN galite žaisti trimis būdais: pusiau bendradarbiavimo, pilnai bendradarbiavimo ir solo.

Žaidimą sudaro penki raundai, kiekvienas jų turi dvi fazes.

Pirmoje fazėje Linksmieji vyrukai eina į miestelį rinkti resursų.

Antroje fazėje aktyvinsite blogiukus, kurie vyks į tam tikras gyvenvietės lokacijas ir darys blogus darbus (rinks pinigus, suims jūsų padėjėjus, griaus jūsų pastatytas barikadas).

Tuomet jūsų herojai bandys ištaisyti situaciją – laisvins kalinius, kovos su sargybiniais, rengs pasalas mokesčių rinkėjų vežimaičiams.

Tematika puikiai atskleidžiama žaidimo eigoje ir jūsų atliekamuose veiksmuose. Ją puikiai perteikia ir žaidimo komponentai bei iliustracijos.

Žaidimas nėra lengvas pasivaikščiojimas, būkite nusiteikę į Robino Hudo batus įšokti bent porai intensyvaus galvojimo valandų.

Žaidimą rekomenduoju tiems, kam patinka sudėtingesni bendradarbiavimo žaidimai, kaip Robinson Cruseo: Adventures on the Cursed Island, Spirit Island, Ghost Stories.